Mažas žmogus, bet didelė jo meilė savo kaimui, namams ir savo šeimai. Senatvėje, kai vaikai išskridę, o pats artimiausias išėjo į anapilį užpuola vienatvė, o ir sveikata silpsta. Už jokius pinigus neiškrapštysi senolio iš savo namų, kur jo gyvenimas nugyventas, vargai išvargti, kur jaunystės prisiminimai...
Prakalbinkim senolius, kol dar jie gali papasakoti savo istorijas. Jiems tai bus džiaugsmas dar kartą išgyventi laimingas, o gal ir skaudžias savo gyvenimo akimirkas, o mums tai neįkainuojami lobiai iš tėvų ir senelių gyvenimo. Jeigu nespėsime, gailėsimės ir graušimės kad to nepadarėm.
Mano pinta juosta ant šimtamečio bobutės Barboros kuparo ir panašaus amžiaus rankšluosčio, kurį padovanojo mano mamai Anelei Žvirblytei jos krikšto tėvas Jonas Apeikis panaši į žaltį. O juk žaltys senovėje buvo šventas gyvūnas, kuris atneša į namus laimę.
Sveikinu visus su Lietuvos 100 gimtadieniu!
Linkiu, kad Lietuva gyvuotų dar daug daug šimtmečių, o joje gyventų mūsų vaikai, anūkai ir tauta niekada nedingtų nuo pasaulio žemėlapio.
