kelias į namus

Seniai beėjau pėstute šiuo keliu, o kažkada kas dien juo keliaudavau į mokyklą ir atgal. Puikus pavasario oras, saulutė ir mieli prisiminimai. Štai berželiai, po kuriais sėdėjom su bobute ir ilsėjomės, nes aš buvau dar maža, o ji jau pagyvenusi. Ėjom mes į bažnyčią"Ant našparo" kaip ji sakydavo, o čia maždaug pusiaukelis. Berželiai nuo to laiko gerokai ūgtelėjo. O štai ir šulinys, iš kurio galėjo atsigerti kiekvienas pakeleivis, anksčiau šalia ir lovys būdavo arkliui pagirdyti. Važiavom su seneliu atsimenu. Jis sustabdė arklį, pasėmė vandens, pats atsigėrė ir man davė ir arkliui pripylė. Visas kelias nusagstytas nuostabaus grožio balutemis, kurios aptrauktos leduku ir papuoštos akmenėliais. Jie paprasti akmenėliai, bet man brangesni už brangakmenius. Bet negerk iš balutės mašiniuku pavirsi...